Tvarumas tampa neišvengiama įmonės strategijos dalis, suteikianti augimo galimybes
Tvarumas tampa neatsiejama šiuolaikinio verslo dalimi, nes kiekviena įmonė daro tiesioginį poveikį pagrindinėms tvarumo sritims – aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Siekdamos įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus, vis daugiau įmonių Lietuvoje ir pasaulyje bus įpareigotos atskleisti tvarumo duomenis ir didinti socialinę atsakomybę.
Jungtinių tautų tvaraus vystymosi tikslai – kas tai?
Pasauliniai tvaraus vystymosi tikslai (angl. Sustainable Development Goals, SDGs) siekia panaikinti skurdą, rasti tvarius ir įtraukius sprendimus aplinkosaugos bei ekonomikos srityse, mažinti atskirtį užtikrinant visų žmonių teises.
Šie tikslai apima 17 skirtingų tvarumo sričių ir 169 konkrečius uždavinius, kuriuos siekiama įgyvendinti iki 2030 m. Jie sprendžia pagrindinius globalius iššūkius, apimančius visas tvaraus vystymosi sritis. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikalingas visos žmonijos įsitraukimas. Prisidėti prie pokyčių turėtų kiekvienas iš mūsų – šeimos, verslai, švietimo įstaigos, paramos fondai ir kiti.
Įgyvendinusios tvarumo tikslus įmonės ne tik padeda žmonijai ir aplinkai, bet taip pat pagerina savo veiklos rezultatus
Kai kurioms įmonėms tvarumo tema tampa sudėtingu iššūkiu, tačiau tai reikalingas ir itin svarbus indėlis žmonijai. Lietuvoje ši tema tampa vis labiau aktuali, tačiau pasaulyje tvarumas nėra nauja tema. Atliktas ne vienas tyrimas, įrodantis tiesioginę tvarumo naudą įmonės veiklai.
Įtakingos investicijų kompanijos „BlackRock“ atlikti tyrimai parodė, kad įmonės, kurios taiko tvarumo kriterijus, sulaukia net 80 % palankesnio investuotojų sprendimų. Taip įmonė gali išvengti rizikų, kurios susijusios su besikeičiančiais vartotojų ir verslo partnerių lūkesčiais. Dėl didėjančio visuomenės sąmoningumo vartotojai ieško tvaresnių produktų, be to, įmonės, kurios laikosi tvarumo standartų, renkasi tik tvarius tiekėjus.
Pasak svetainėje businessdasher.com publikuoto tyrimo, produktai, kurių rinkodara grindžiama tvarumu, auga 2,7 karto greičiau nei netvarūs produktai. Tvarūs produktai užima didesnę rinkos dalį ir sparčiai auga, nes vartotojai vis dažniau teikia pirmenybę ekologiškiems ir socialiai atsakingiems pasirinkimams. Verta paminėti ir Nielsen Global Survey tyrimą, kuris parodė, kad net 66 % vartotojų yra pasirengę mokėti daugiau už tvarius produktus, o tai gali padidinti įmonės pardavimus net iki 15 %.
Visa tai skaičiai, kurie turi dvigubą naudą verslui, todėl ilgalaikiai tvarumo standartai turėtų tapti tokia pat svarbi įmonės dalis kaip pardavimai, rinkodara, komunikacija, personalo ar kiti padaliniai.
Socialinis tvarumo standartas įgyvendinamas pasitelkus patikimą partnerį
Vienas iš socialinio tvarumo tikslų yra gerinti esamą situaciją pažeidžiamose grupėse ir daryti teigiamą poveikį vietos bendruomenėse. Dėl šios priežasties verslo įmonėms rekomenduojama rasti patikimą partnerį, galintį padėti įgyvendinti įmonės išsikeltus darnaus vystymosi socialinius tikslus.
Visame pasaulyje žinoma visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikai“, Lietuvoje sėkmingai veikianti ilgiau nei 30 metų, dirba su socialiai pažeidžiamais vaikais, rūpinasi jų teisėmis, teikia pagalbą šeimoms ir prisideda prie vaikų gerovės kūrimo. Ši organizacija jau tapo įvairių verslų partneriu, siekiančių pozityvių tvarumo pokyčių socialinėje aplinkoje.
Skurdas – vis dar yra didžiausia vaikų gyvenimo problema pasaulyje
Pats pirmas tikslas darnaus vystymosi tikslų sąraše yra skurdo mažinimas. Skurdas apibrėžiamas ne tik kaip pajamų trūkumas, bet ir kitų būtiniausių poreikių patenkinimo negalėjimas – būsto, sveikatos, švietimo, socialinio įsitraukimo, pažinimo ir pan. Deja, Lietuvoje šie skaičiai nėra džiuginantys – skursta kas penktas žmogus. Vaikai tokioje aplinkoje susiduria su pažinimo, ugdymo, sveikatos ir emocinėmis problemomis.
Nepilnamečių emocinis krūvis tampa nepakeliamas
Vaikai ir toliau išlieka viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių Lietuvoje. Naujausias HBSC tyrimas atskleidžia prastėjančias paauglių emocinės gerovės tendencijas. Tik apie 35 % Lietuvos penktokų puikiai vertina savo sveikatą, o tarp devintokų šis skaičius sumažėja iki 25 %. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvos moksleiviai patiria daugiau psichosomatinių nusiskundimų – tokių kaip galvos ir nugaros skausmai, nervinė įtampa, nuotaikos svyravimai. Vaikai, kurie kažkada ateityje dirbs įvairiose Lietuvos įmonėse, kurs mūsų ateitį ir valstybės gerovę.
Deja, bet „Gelbėkit vaikai“ tyrimas atskleidė, kad mūsų šalies vaikai savo emocinę savijautą vertina vos 6,2 balo iš dešimties. Nesaugumas ugdymo įstaigose ir internete, nežinojimas, kaip kovoti su liūdesiu, pykčiu, baime ir nerimu, patyčios yra didžiausi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria moksleiviai. Nerimą kelia ir savižudybių skaičius – mūsų šalies situacija lyginama su trečiosiomis šalimis kaip Šri lanka, Surinamas, Kazachstanas, todėl labai svarbu laiku pastebėti kylančias grėsmes ir suteikti reikiamą pagalbą.
„Gelbėkit vaikus“ padeda verslo įmonėms sieki tvarumo tikslų ir kuria atsakingo verslo bendruomenę
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ be kasdienės socialinės veiklos papildomai prisideda prie Jungtinių tautų sukurtų tvarumo rodiklių gerinimo, kurie apima skirtingas kryptis. Organizacija tiki, kad pasiekti kur kas didesnio teigiamo poveikio aplinkai ir žmonėms galima tada, kai paramos fondai taip pat gerina papildomus tvarumo rodiklius, nepaisydami to, kad dirba socialinio poveikio srityje. Teigiamą įtaką galima daryti ne tik aplinkoje, kurioje dirbame, bet taip pat ir kitose – kiekvienas iš mūsų turėtume daryti daugiau.
Jei jūsų įmonė norėtų tapti „Gelbėkit vaikus“ tvarumo partneriu, visą informaciją galite rasti www.tvarumas.gelbekitvaikus.lt. Puslapyje skelbiama verslui aktuali tvarumo informacija ir viešai prieinama organizacijos tvarumo politika. 2023 metais „Gelbėkit vaikus“ organizacija visame pasaulyje suteikė pagalbą daugiau nei 100 milijonų vaikų, kviečiame tapti šio prasmingo pokyčio dalimi.